- dirbikas
- dirbìkas, -ė smob. (2) žr. dirbėjas: 1. Kur dingo tie krėslų dirbìkai? Vv. Kiek čia dirbìkų po aslą raičiojasi (sakoma apie vaikus) Grž. 2. Tiktai tąsyk stojo žmogus artoju ir žemės dirbiku, kada įgijo jautį V.Piet.
Dictionary of the Lithuanian Language.